Ką daryti, kai rekomenduotas gydymas nesėkmingas

Yra svarbu, kad tuo atveju, kai, vartojant gydymo gairėse rekomenduotus vaistus, astmos kontrolė yra prasta, gydymas neturėtų būti keičiamas kruopščiai neišsiaiškinus ar tam yra pagrindas.

Reikėtų atsakyti į tris klausimus:

  • Ar pacientas vartoja vaistus?
  • Ar pacientui tikrai yra astma?
  • Ar pacientui yra sunki astma?

Ar pacientas vartoja vaistus? Yra daug kliūčių dėl kurių pacientai negauna gydymo. Gali būti, kad tai yra dėl gydymo kainos ar nepatogumo. Tuomet į tai reikia atsižvelgti. Pacientai atlieka „kainos-naudos“ analizę spręsdami ar vartoti vaistus. Analizė apima pacientų nuomonę apie gydymo naudą ir galimas astmos pasekmes ir jų baimes dėl nepageidaujamų vaistų reiškinių. Medikai turi dalyvauti šioje analizėje ir atkreipti dėmesį į kylančias problemas, kad padėtų laikytis nustatyto gydymo.

Pacientai turi teisingai naudoti inhaliatorius. Daugeliui žmonių, ypač jaunų ir labai senų, tai yra sunku. Pacientų, kurių astmos gydymas yra nesėkmingas, didelė dalis konsultacijos laiko turėtų būti skirta inhaliatorių naudojimo technikos peržiūrai, kadangi tai gali būti reikšminga kliūtis vaistų efektyvumui.

Ar pacientas tikrai serga astma? Pacientams, kuriems gydymas neefektyvus, reikėtų atlikti plaučių funkcinius mėginius, kad būtų galima patvirtinti diagnozę. Po fizinė apžiūros gali reikėti atlikti kitus svarbius tyrimus, pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Vaikams, kurie yra per maži (dažniausiai jaunesni nei 7 metų amžiaus), kad patikimai atliktų plaučių funkcinius mėginius, ir yra neaiški diagnozė reikalinga specialisto konsultacija, kadangi bereikalingai vartojamų inhaliuojamų kortikosteroidų (>400 μg per dieną) pasekmės vaikams gali būti reikšmingos.

Ar pacientui yra sunki astma? Tik labai nedaugeliui pacientų yra sunki astma, kuri, net nepaisant puikaus medikamentų vartojimo, yra nestabili. Tokie pacientai turėtų būti siunčiami specialistų konsultacijai, kadangi yra kitų gydymo alternatyvų. Ilgalaikis geriamų kortikosteroidų vartojimas turėtų būti mažinamas skiriant kitus vaistus.

Pagrindiniai aspektai – gydymas

  • Astmai gydyti vaistai gali būti skirstomi į kontroliuojančius (prevencinius) ir simptomus palengvinančius Kontroliuojantys vaistai yra vartojami kasdien ilgą laiką persistuojančios astmos kontrolei. Simptomus palengvinantys medikamentai vartojami per priepuolius greitai nutraukti bronchų spazmui ir su juo susijusiems simptomams.
  • Kontroliuojantys medikamentai (pvz inhaliuojami kortikosteroidai) yra astmos gydymo pagrindas. Padidėjęs simptomus lengvinančių medikamentų (trumpo veikimo β2 agonistų) vartojimas rodo nepakankamą ligos kontrolę.
  • Astmos gydymas turi būti parinktas atsižvelgiant į ligos sunkumą. Dabartinės gydymo gairės rekomenduoja pakopinį gydymą.
  • Visi sergantieji astma turi turėti surašytą astmos gydymo planą.
  • Ūmūs astmos priepuoliai gerai atsako į gydymą inhaliuojamais β2 agonistais ir geriamų kortikosteroidų kursą.
  • Jei gydymo gairėse rekomenduojamas gydymas neefektyvus, prieš keičiant gydymą, reikėtų patikrinti ar laikomasi paskirto gydymo ir dar kartą patikslinti diagnozę.