Pakopinis astmos gydymas

Šiuolaikinės astmos gydymo gairės priklausomai nuo ligos sunkumo tiek suaugusiems, tiek vaikams rekomenduoja pakopinį astmos gydymą. Priklausomai nuo to ar astma yra intermituojanti, lengva persistuojanti, vidutinio sunkumo persistuojanti ar sunki persistuojanti yra pripažintos keturios pakopos. Pacientui turi būti pradėtas gydymas labiausiai atitinkantis pradinį ligo sunkumą, vėliau priklausomai nuo atsako gydymas gali pakilti pakopa aukštyn ar nusileisti žemyn. Reikia pažymėti, kad astmos kontrolės planai siūlomi paveiksluose yra tik rekomendacijos. Kiekvienu atveju sudarant planą reikia atsižvelgti į paciento individualiu poreikius. Pavyzdžiui, kai kurie gydytojai mėgsta pasiekti astmos kontrolę trumpais geriamų kortikosteroidų kursais ar didesne inhaliuojamų kortikosteroidų doze, kuri pasiekus klinikinę remisiją gali būti sumažinama iki palaikomosios. Pastaroji gydymo taktika kaip alternatyva siūloma ir Britų krūtinės draugijos/Škotijos tarpuniversitetinių rekomendacijų tinkle Britų Astmos gydymo rekomendacijos.

1 Pakopa: Intermituojanti astma. Astma vadinama intermituojančia jei:

  • Tris mėnesius simptomai vargina rečiau nei kartą per savaitę
  • Paūmėjimai yra trumpi, tęsiasi nuo kelių valandų iki kelių dienų
  • Naktiniai simptomai ne dažnesni nei du kartus per mėnesį
  • Tarp paūmėjimų pacientai neturi simptomų ir plaučių funkcija yra normali (PEF ≥80% numatyto geriausio, kintamumas yra mažesnis nei 20%).

Kontroliuojantis (prevencinis) gydymas pacientams su intermituojančia astma nereikalingas. Inhaliuojami bronchus plečiantys vaistai (geriausia trumpo veikimo β2 agonistai) vartojami pagal poreikį, esant simptomams, bet turėtų būti vartojami rečiau nei kartą per savaitę. Paūmėjimų gydymo intensyvumas priklauso nuo paūmėjimo intensyvumo.

2 Pakopa: lengva persistuojanti astma. Lengva persistuojanti astma nustatoma pacientams, jei jiems paūmėjimai, pastovūs simptomai ar persistuojantys plaučių funkcijos sutrikimai būna taip dažnai, kad būtų pagrindas skirti kasdienį ilgalaikį gydymą kontroliuojančiu (prevenciniu) medikamentu. Pavyzdžiui, pastaruosius tris mėnesius simptomai buvo bent kartą per savaitę, bet rečiau nei kartą per dieną, arba pastovūs simptomai, kuriuos reikia beveik kasdieną gydyti, astmos simptomai naktį dažniau nei du kartus per mėnesį.
Pacientų, kuriems yra lengva intermituojanti astma, pradinis PEF yra lygus ar didesnis nei 80% numatyto ir PEF kintamumas yra 20-30% . Tokiems pacientams reikalingas gydymas kontroliuojančiu vaistu su priešuždegiminiu preparatu. Rekomenduotina gydyti mažomis inhaliuojamų kortikosteroidų dozėmis. Kitas galimas gydymas yra natrio kromoglikatas, nedokromilio natris, lėtai atsipalaiduojantys teofilinai ar leukotrienų modifikatoriai. Pacientams taip pat reikia skirti simptomus palengvinantį medikamentą (geriausia trumpo veikimo β2 agonistą), kad vartotų pagal poreikį.

Astmos paūmėjimų sunkumo klasifikacija

Pakopinis astmos gydymas
Pakopinis astmos gydymas

3 Pakopa: vidutinio sunkumo persistuojančiai astmai būdinga:

  • Ilgą laiką kasdieniai astmos simptomai ar simptomai naktį dažniau nei kartą per savaitę
  • Pradinis PEF tarp 60 ir 80 % numatyto
  • PEF kintamumas didesnis nei 30%.

Vidutinės persistuojančios astmos kontrolei reikalingos didesnės inhaliuojamų kortikosteroidų dozės nei lengvai. Greta gydymo inhaliuojamu kortikosteroidu turi būti skirta IVBA. Kitos gydymo alternatyvos: inhaliuojamų kortikosteroidų kombinacija su lėtai atsipalaiduojančiu teofilinu ar leukotrienų modifikatoriumi. Simptomų gydymo taktika tokia pati, kaip ir lengvos persistuojančios astmos. Tačiau sunkių paūmėjimų kontrolei gali būti reikalingi geriami kortikosteroidai.

4 pakopa: sunkiai persistuojančiai astmai būdinga:

  • Pastovūs, labai kintantys simptomai
  • Dažni simptomai naktį
  • Aktyvumo apribojimas
  • Sunkūs paūmėjimai nepaisant gydymo
  • Pradinis PEF mažiau ar lygus 60% numatyto
  • PEF kintamumas didesnis nei 30 %.

Šiuo atveju astmos kontrolė gali būti neįmanoma, todėl gydymo tikslas yra pasiekti kiek galima geresnius rezultatus, kaip galima daugiau sumažinti simptomus, padidinti oro srautą ir sumažinti skubios pagalbos vaistų poreikį. Gydymui skiriamos daugkartinės kontroliuojančio (prevencinio) medikamento inhaliacijos, įskaitant dideles dozes inhaliuojamų kortikosteroidų ir ilgo veikimo bronchus plečiančius medikamentus.

Nereikėtų pereiti prie kitos pakopos gydymo neįsitikinus, kad inhaliavimo technika yra teisinga, pacientas gali gauti ir gauna reikiamus vaistus, yra tinkama apsauga nuo alergenų ir dirgiklių. Kai pasiekiama kontrolė, gydymą reikėtų peržiūrėti kas 3-6 mėnesius. Jei astma yra kontroliuojama bent 3 mėnesius, galbūt palaipsniui galima pereiti prie žemesnės pakopos gydymo.

Kūdikių ir mažų vaikų pakopinis gydymas. Šio gydymo pagrindiniai principai yra panašūs, kaip ir vyresnių pacientų. Tačiau vaikams iki 3 metų amžiaus iš kontroliuojamų (prevencinių) medikamentų yra įrodytas tik inhaliacinių kortikosteroidų efektyvumas. Ilgo veikimo inhaliuojami β2 agonistai vaikams mažiau efektyvūs nei suaugusiems.

Pailginto atpalaidavimo teofilinas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei stebima vaisto koncentracija plazmoje, kadangi vaikams, kurie dažnai serga ligomis su karščiavimu, yra didelė nepageidaujamų reiškinių rizika. Inhaliuojami medikamentai gali būti skiriami suslėgtuose dozuotuose aerozoliniuose inhaliatoriuose, vartojant su tarpine ir vožtuvu, kauke (vaikams iki 4 metų amžiaus) ar per srovinį vaistų purkštuvą.